Gamta nuolat pateikia mums netikėtų staigmenų. Nuo audrų, vėtrų nukenčia ne tik žmonės, jų gyvenamieji namai. Didžiulė žala padaroma ir miškams. Tie, kurie perka mišką dažnai net nenumano, kiek daug įdirbio reikalinga, kad miškai būtų gražūs ir išpuoselėti. O neretai, ilgai puoselėtas miškas per vieną naktį gali virsti nepareinamas nuo išvirtusių medžių, kuriuos išvertė įsisiautėjusi audra.
Vasarą tai viename, tai kitame šalies rajone prasiaučia didelės vėtros, mūsų miškams padarydamos nemažai žalos. Ypač smarkus škvalas 2010 m. atnešė didelius nuostolius Prienų miškų urėdijos Stakliškių krašto miškams.
Istorija rodo, kad vėjui pažeidus didelius miško plotus Lietuvoje kelerius metus būna didelė rizika išplisti liemenims kenkiančių vabzdžių masinio dauginimosi židiniams. 1967 metais spalio 17-18 vėtra 180 tūkst. Ha plote išvertė ir išlaužė 3,3 mlm medienos, kurią sutvarkyti pavyko tik 1971 m. Užtrukusių darbų padariniai – 1996-1970 m. kilę didžiuliai žievėgraužų tipografų masinio dauginimosi židiniai. Dideli židiniai miškuose taip pat atsirado po 1982 m gruodžio 16 d. ir po 1983 m. sausio 18-19 d. vėtrų bei 1999 m. gruodžio 4 d. per Lietuvą praūžus uraganui Anatolijui. Didžiausi Lietuvoje žinomi žievėgraužių tipografų masinio dauginimosi židiniai susidarė po 1993 m sausio 14 ir 23 d. siautusių vėtrų.
Skaudžios pamokos nenuėjo veltui. Po 2005 metų uragano Ervino ir po 2007 m. uragano Kirilo vėjavartos buvo sutvarkytos laiku, todėl kenkėjų masinio dauginimosi židinių nesusidarė. Akivaizdu, kad skubus vėjo pažeistų eglių kirtimas ir pašalinimas iš miško yra pirmas uždavinys, saugant medynus nuo liemenų kenkėjų masinio antplūdžio.
Patarimai miško savininkams
Turbūt nereikia ilgai įrodinėti, kad sutvarkyti vėjalaužas ir išvartas – sunkus darbas. Pirmiausia tvarkomi vėjo pažeisti eglynai. Pradedama nuo pavienių vėjavartų, baigiama didžiausiuose plotuose. Miško savininkui, kurio valda yra nuo vėjo nukentėjusiuose rajonuose, reikėtų nedelsiant nuvykti į savo mišką ir apžiūrėti, ar nėra vėjo išverstų, nulaužtų ar stipriai palenktų medžių. Aptikus pažeidimus, reikia sutvarkyti vėjo pažeisto miško plotą. Jei nėra galimybės viso valdos sutvarkyti iš karto, sanitariniai kirtimai turėtų būti pradedami eglynuose, pirmiausia juose atrankiniai sanitariniais kirtimais sutvarkant pavienes ar nedidelėmis grupelėmis išsidėsčiusias vėjavartas ir vėjalaužas, ypač svarbu padarinius šalinti sklypuose.