Šnipų žaidimai keliasi į tikrovę

Šnipinėjimo samprata anksčiau buvo gerokai siauresnė. Esant ribotoms techninėms galimybėms, efektyvūs pasiklausymo aparatai buvo prieinami tik vyriausybėms ar šiaip pamišusiems mokslininkams inžinieriams. Dabar atrodo net neįtikėtina, kad net seniau nei prieš 5 dešimtmečius jau būdavo aptinkama pasiklausymo įrangos. Kartas nuo karto viešai nuskamba su ambasadomis ir kitomis diplomatinėmis atstovybėmis susiję šnipinėjimo skandalai. O kiek jų nutylėta…

Itin plačiai nuskambėjo 1979-aisiais Maskvoje prasidėjusios JAV ambasados statybos. Už būsimo pastato saugą atsakingi asmenys suprato, kad turės didelių problemų vos pamatę, kad pastatas bus statomas iš kelių tūkstančių milžiniškų, po kelias tonas sveriančių iš anksto Rusijoje išpiltų gelžbetoninių blokų. Juos visus reikėjo patikrinti, nors tuo metu net nebuvo tiksliai aišku, ko ieškoti. Padėtis pasikeitė, kai 1982-aisias į statybvietę atvyko specialiai apmokyti JAV saugumo ekspertai, ginkluoti eksperimentiniais rentgeno aparatais, galinčiais tikrinti pastato sienas jų fiziškai negriaunant. Po kelių mėnesių darbo jie apstulbo, supratę, kad visas pastatas buvo pastatytas taip, kad veiktų kaip milžiniška antena informacijos perdavimui. Giliai gelžbetonio sienose buvo pravesti ne tik kabeliai, bet ir sudėtingi tarpusavyje sujungti įrenginiai, kurių buvo neįmanoma pašalinti iš plieno ir betono kolonų, sijų ir perdangos plokščių. Jie aptiko grindyse esančioje plieno armatūroje rezonuojančius įtaisus, leidžiančius rusams tiksliai stebėti ir elektroninius, ir žodinius ryšius. 1987-aisiai tapo aišku, kad Rusija naudoja JAV tuo metu nesuprantamos technologijos įrangą informacijos perdavimui, todėl pastato nukenksminti nepavyks. Prezidentui Reiganui parekomenduota nugriauti pastatą ir pastatyti kitą. Galiausiai statybas užbaigti buvo leista amerikiečių atsigabentiems statybininkams, kurie išardė dalį jau užbaigto pastato ir pastatė jį iš naujo su keturiais papildomais viršutiniais aukštais be langų. Naujasis ambasados pastatas duris atvėrė tik 2000 metais, taigi statybos truko daugiau nei 20 metų.

O dabar įsivaizduokite, kaip pasiklausymo prietaisai ir kita šnipinėjimo įranga patobulėjo per tuos keliasdešimt metų! Jei anksčiau šnipinėjo tik užsienio valstybių agentai, dabar tai įmanoma bet kuriam iš mūsų. Itin populiarus ne tik pramoninis špionažas, bet ir privačių asmenų sekimas įvairiais elektroniniais prietaisais – pasiklausymo aparatais ir slaptomis kameromis. Tad ramiai pagalvokite, kuo užsiimate ir ar tai kam nors gali būti įdomu.

Yra ir gerų naujienų – per tuos kelis dešimtmčius patobulėjo ir šnipinėjimo prietaisų aptikimo technika. Galima įsigyti ne tik paieškai, bet ir informacijos perdavimo kanalams blokuoti skirtą profesionalią įrangą, dažniausiai paremtą įvairiais radijo dažnio protokolais – GSM, GPS, Blutooth, Wi-Fi ir kt. Sukurta net tokių protingų prietaisų, kurie gali aptikti giliai sienose, lubose ar grindyse įmontuotios sekimo prietaisus, net jei jei paieškos metu išjungti. Toks prietaisas, angliškai vadinamas non linear junction detector, sugeba nuotoliniu būdu aptikti puslaidininkius, pavyzdžiui, silicį, kuris itin dažnai naudojamas mikroelektronikoje.

Baiviai įvertinkite šnipinėjimo riziką jus supančioje aplinkoje ir pasirinkite tinkamas priemones. Sakydami, tinkamas, turime omenyje, kad nesusižavėtumėte pigiais kiniškais žaislais.