Mums, lietuviams, lentos kaina visada buvo ir bus pigesnė negu tiems žmonėms, pas kuriuos miško nedaug. Tarkime, tam tikroms Afrikos vietovėms, dykumose gyvenančioms tautoms lentos kaina daug didesnė negu mums. Esame laimingi, kad gyvename tarp miškų, ir ne veltui mėgstame tuo pasididžiuoti.
Miškai – visuose regionuose
Nesvarbu, į kurį regioną nukeliausite Lietuvoje, ar į Žemaitiją, ar Aukštaitiją, ar Suvalkiją, ar Dzūkiją, visur rasite atskirus krašto miškus. Vienur bus tik pušynai, kitur eglynai, dar kitur plyti ir girios, kur auga tiek spygliuočiai, tiek lapuočiai. Pažvelgę į Lietuvos žemėlapį iš palydovo, pamatysite, kad miškai čia užima labai daug vietos, ir tas žemėlapis panašus į schemą, kai parodoma, kiek procentų žmogaus kūne ir agurke visgi yra vandens. Taigi, miškai yra mūsų nuostabioji gamta. Dzūkijoje galima pasivaikščioti po miškus ties Druskininkais, Merkine, Liškiava, Seirijais, Simnu, Veisiejais. Suvalkijoje labai garsėja didieji Kazlų Rūdos ir Prienų miškai. Garsiausi miškai yra Labanoro girioje, na o pajūryje yra pušynai, kurie turbūt sulaukia daugiausiai lankytojų, atvykstančių pakvėpuoti oru ir pasidžiaugti šia gamtos dovana. Taigi, miškai mus tikrai supa. Netgi filmai dažnai filmuojami miškuose Lietuvoje, taip pat ir užsienietiški. Nepamirškime, kad garsusis britų Robinas Hudas taip pat buvo čia nufilmuotas.
Miško ir medienos pramonė
Tad natūralu, kad esant tokiai miškų populiacijai, tai tampa ir pramonės šaka. Vaikštant po bet kurį mišką kartais gali rasti miško kirtavietes. Ten būna tik paliktos kelios aukštos pušys, kurios skirtos veisimui. Visa kita – iškirsta. Iškirstas miškas jau yra nebe miškas, o mediena. O pastarosios pirmoji stotelė visada yra lentpjūvė. Taigi, lentpjūvėje mediena yra rūšiuojama, skirstoma, džiovinama, kai kuri paliekama nepjaustyta, kita yra supjaustoma. Taip atsiranda tam tikra žaliava – mediena. Ten, pagal tai, kiek kas užsako, išpjaunama ir lentų, kurios vėliau yra vežamos į medienos centrus, statybinių prekių parduotuves. Iš tiesų, lentpjūvėms tenka nudirbti įvairių pakopų darbą bei tam tikrą produkciją tiekti visiškai neapdorotą, iš dalies apdorotą arba visai paruoštą. Gali būti tiekiama visiškai žalia mediena, neapdorotos lentos, apdorotos lentos. O galutinė stotelė medienos visgi būna virtimas kažkuo. Kai kurios, nelaimei, yra tiesiog sudeginamos, tampa kuru. Kitos gali amžiams tapti nuostabiais žmones džiuginančiais daiktais. Anderseno pasakoje „Eglutė“ savo likimo laukusi eglė tampa Kalėdų eglute, o paskui sudeginama.