Gamta nuolat pateikia mums netikėtų staigmenų. Nuo audrų, vėtrų nukenčia ne tik žmonės, jų gyvenamieji namai. Didžiulė žala padaroma ir miškams. Tie, kurie perka mišką dažnai net nenumano, kiek daug įdirbio reikalinga, kad miškai būtų gražūs ir išpuoselėti. O neretai, ilgai puoselėtas miškas per vieną naktį gali virsti nepareinamas nuo išvirtusių medžių, kuriuos išvertė įsisiautėjusi audra.
Vasarą tai viename, tai kitame šalies rajone prasiaučia didelės vėtros, mūsų miškams padarydamos nemažai žalos. Ypač smarkus škvalas 2010 m. atnešė didelius nuostolius Prienų miškų urėdijos Stakliškių krašto miškams.
Istorija rodo, kad vėjui pažeidus didelius miško plotus Lietuvoje kelerius metus būna didelė rizika išplisti liemenims kenkiančių vabzdžių masinio dauginimosi židiniams. 1967 metais spalio 17-18 vėtra 180 tūkst. Ha plote išvertė ir išlaužė 3,3 mlm medienos, kurią sutvarkyti pavyko tik 1971 m. Užtrukusių darbų padariniai – 1996-1970 m. kilę didžiuliai žievėgraužų tipografų masinio dauginimosi židiniai. Dideli židiniai miškuose taip pat atsirado po 1982 m gruodžio 16 d. ir po 1983 m. sausio 18-19 d. vėtrų bei 1999 m. gruodžio 4 d. per Lietuvą praūžus uraganui Anatolijui. Didžiausi Lietuvoje žinomi žievėgraužių tipografų masinio dauginimosi židiniai susidarė po 1993 m sausio 14 ir 23 d. siautusių vėtrų.